Norint sumažinti namuose sunaudojamos energijos ir dėl jos išmetamą CO₂ kiekį, reikėtų tinkamai izoliuoti būsto sienas ir stogą, užsandarinti langus, modernizuoti šildymo sistemą. Tvarūs įpročiai ir energiją taupantys prietaisai gali apie 15 % sumažinti ne tik energijos suvartojimą, bet ir sąskaitas.

Utenos darykloje energiją taupyti taip pat padeda karštų paviršių ir vamzdžių, kuriais keliauja garas, izoliavimas, išmanusis LED apšvietimas, naujos kartos elektros varikliai ir modernizuota butelių plovimo mašina.

Per mėnesį vidutinis namų ūkis sunaudoja apie 140 kWh elektros.

Apie trečdalis visos namuose suvartojamos elektros energijos tenka buitiniams prietaisams.

Žalioji energija – vėjo, saulės, geoterminė, iš biomasės gaunama energija – neteršia gamtos ir nėra ribota.

Visa Utenos darykloje gamybai naudojama energija yra gaunama tik iš atsinaujinančių šaltinių. Ant daryklos stogo įrengta saulės elektrinė pagamina 14 % daryklai reikalingos elektros energijos, o likusi dalis perkama iš sertifikuotų žaliosios elektros energijos gamintojų. Gamybai reikalingas garas gaunamas iš biokuro.

Taip pat ir namuose įdiegus atsinaujinančios energijos sistemas galima efektyviai sumažinti ne tik individualias CO₂ emisijas, bet ir savo išlaidas. Pavyzdžiui, karštam vandeniui paruošti naudojami saulės kolektoriai vidutiniškai atsiperka per 7 metus.

Maisto pramonei tenka daugiau nei ketvirtadalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Greitai gendantys produktai dažnai yra gabenami oru, o toks transporto būdas sukuria net 50 kartų daugiau CO₂ emisijų nei gabenimas laivu.

Todėl, renkantis vietinius, Lietuvoje užaugintus, pagamintus ir sezoninius maisto produktus bei gėrimus, sumažėja maisto transportavimo ir papildomo pakavimo poreikis.

Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja apie 95 kg mėsos ir apie 328 kg pieno produktų.

Šiose kategorijose daugiausia CO₂ emisijų tenka jautienos ir sūrio gamybai.

Importuoti augalinės kilmės produktai taip pat turi poveikį aplinkai, nes jiems apsaugoti naudojami chemikalai teršia dirvą ir vandenį.

Vienas žmogus per metus vidutiniškai išmeta apie 500 kg komunalinių atliekų.

Utenos darykloje šalutiniai gamybos proceso produktai yra atiduodami perdirbti. Salyklojai panaudojami pašarų ir biokuro, o savo darbą atlikusios mielės – kosmetikos ir maisto papildų gamybai.

Stiklinių ir skardinių pakuočių perdirbimas sutaupo nuo vieno iki dviejų trečdalių energijos, reikalingos pagaminti naujoms pakuotėms.

Lietuviai yra daugiausia rūšiuojantys ES gyventojai. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje išrūšiuojama net 69 % plastiko pakuočių (ES vidurkis – 45 %).

Praėjusiais metais per taromatus perdirbimui sugrįžo apie 90 % visų „Utenos“ plastiko butelių ir skardinių.

1 km atstumą įveiksite per 10 minučių pėsčiomis, be to, sudeginsite apie 50 kalorijų.

Trumpoms kelionėms renkantis dviratį vietoje automobilio, individualus kelionės CO₂ pėdsakas sumažėja apie 75 %.

Lėktuvai yra didžiausią poveikį aplinkai daranti transporto priemonė, tačiau tai taip pat gali būti aplinkai draugiškesnis pasirinkimas, nei vienam keleiviui važiuojant automobiliu didesnį nei 1000 km atstumą. Visgi didelėms distancijoms geriausia rinktis kelionę traukiniu.